Naujienos

Už elektrą rugpjūtį Baltijos šalys mokėjo skirtingai

Praėjusį mėnesį elektros energijos kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje didėjo, augimo tendencija buvo pastebima visose „Nord Pool“ biržos teritorijose.  

Tačiau pirmą kartą nuo šių metų vasario visose Baltijos šalyse užfiksuotas skirtingas kainų lygis. Lietuvoje ir Latvijoje elektra buvo brangesnė nei Estijoje. Rugpjūčio mėnesį, lyginant su liepos mėnesiu, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo maždaug 3 proc. iki 37,30 EUR/MWh, Latvijoje augo 3 proc. iki 37,33 EUR/MWh. Tuo metu Estijoje elektros energijos kaina augo sparčiau – čia ji didėjo 6 proc., tačiau vis tiek buvo mažiausia tarp visų Baltijos šalių – 36,34 EUR/MWh. Atskiromis valandomis elektros energijos kaina svyravo nuo 12,16 EUR/MWh iki 120,04 EUR/MWh. „Rugpjūtį elektros energijos kainos visame „Nord Pool“ biržos regione augo daugiausiai dėl elektros atjungimų keliose elektrinėse bei elektros perdavimo jungtyse tarp biržos prekybos teritorijų. Tai lėmė ir esminius kainų skirtumus visame regione“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.

Didesnis skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių

Pasak M. Gigos, nors elektros energijos kainos ir Baltijos, ir Skandinavijos šalyse kilo aukštyn, kainų šuolis Skandinavijos prekybos teritorijose buvo akivaizdžiai spartesnis. Tai sumažino elektros kainų skirtumą tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Praėjusį mėnesį elektra Lietuvoje ir Latvijoje buvo 7,54, o Estijoje 6,55 EUR/MWh didesnė nei Skandinavijos šalyse. „Kitose Europos šalyse elektros kainos judėjo skirtingomis kryptimis. Šveicarijoje, Prancūzijoje bei Nyderlanduose jos sumažėjo 3-8 proc. Tuo metu Italijoje, Vengrijoje bei „South Pool“ biržos prekybos teritorijoje pastebėtas kainų šuolis. „South Pool“ regione elektra pabrango daugiausia – kaina padidėjo 11 proc. iki 56,81 EUR/MWh“, – sako M. Giga.

Gamyba augo greičiau nei vartojimas

Rugpjūtį bendras suvartotos elektros energijos kiekis Baltijos šalyse padidėjo 7 proc., lyginant su liepos mėnesiu. Latvijoje elektros energijos poreikis padidėjo 6 proc. iki 567 GWh, Lietuvoje 8 proc. iki 861 GWh, o Estijoje – 7 proc. iki 610 GWh. Tuo metu gamybos apimtys Baltijos šalyse išaugo maždaug 11 proc. Latvijoje gamyba suintensyvėjo beveik 9 proc. ir pasiekė 391 GWh, Lietuvoje išaugo 22 proc. iki 198 GWh, o Estijoje – 9 proc. iki 844 GWh. M. Giga pastebi, kad tokios gamybos tendencijos fiksuojamos pastarųjų trejų metų rugpjūčio mėnesiais. „Gausiu kritulių kiekiu pasižymėjęs rugpjūtis ir dėl to pakilęs vandens lygis padarė įtaką Latvijos Dauguvos hidroelektrinių gamybos apimčių augimui. Per rugpjūčio mėnesį Dauguvos hidroelektrinės sugeneravo 218 GWh elektros – 34 proc. daugiau nei liepą. Tai yra gana aukštas pastarųjų metų rodiklis – pavyzdžiui, 2016 metų rugpjūtį buvo pagaminta 167 GWh elektros energijos, o 2013–2015 metais – vos 80 GWh“, – sako M. Giga. Dėl spartaus gamybos apimčių augimo rugpjūtį šiek tiek sumažėjo importuotos elektros energijos kiekis ir pasiekė 605 GWh. Latvijoje buvo pagaminta 69 proc., o Lietuvoje 23 proc. reikiamo elektros energijos kiekio, o Estijoje elektros gamyba suvartojimą viršijo 38 proc. Visos trys šalys kartu pagamino 70 proc. regionui reikalingo elektros energijos kiekio. 

More