2025 08 06

Vėjas vis sparčiau tampa vienu pagrindinių elektros energijos šaltinių Lietuvoje, tačiau kartu su vėjo jėgainių plėtra auga ir visuomenės nuogąstavimai – nuo galimos žalos žmonių sveikatai bei laukinei gyvūnijai iki neva neigiamo poveikio kraštovaizdžiui. Vis dėlto, pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, tokie įsitikinimai dažnai nėra pagrįsti faktais. M. Nagevičius paneigia gajus mitus ir paaiškina, ką apie vėjo energetikos poveikį iš tiesų sako praktika. 

Mitas: vėjo jėgainės sukelia įvairius sveikatos sutrikimus.

Vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas, šešėlių mirgėjimas ir elektromagnetinės bangos yra vertinami poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese, kuris apima ir poveikio žmonių sveikatai analizę. Šį procesą prižiūri atsakingos valstybės institucijos, pirmiausia – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak NVSC, vertinamas vėjo elektrinių ilgalaikis poveikis visuomenės sveikatai. 

„Tikriname, ar triukšmo lygis, elektromagnetinis laukas, ir kiti veiksniai atitinka galiojančius sveikatos apsaugos normatyvus – t.y. higienos normose nustatytus veiksnių ribinius lygius, pavyzdžiui, higienos normoje HN 33:2011 nustatytus ribinius triukšmo dydžius gyvenamojoje aplinkoje. Esant poreikiui, galime reikalauti papildomų PAV dokumentų, ypač susijusių su triukšmu ar šešėlių mirgėjimu“, – teigia Irena Taraškevičienė, NVSC visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

Atstumai nuo vėjo elektrinių iki gyvenamųjų vietovių turi atitikti sąlygas nustatytas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje. Anot I. Taraškevičienės, jei poveikis žmonių sveikatai įvertinamas kaip reikšmingai neigiamas, reikalaujama diegti kompensacines priemones, jų nediegiant gali būti stabdomas projekto įgyvendinimas. Taip užtikrinama, kad vėjo elektrinių plėtra nekenktų žmonių sveikatai.

Mitas: vėjo parkai statomi be bendruomenės sutikimo – nauda atitenka tik verslui.

Kalbant apie vėjo energetikos plėtrą, jos teikiama nauda pasiskirsto įvairioms visuomenės grupėms.

Žemės savininkai, kurių sklypuose statomos vėjo jėgainės, gauna nuomos pajamas, kurios tampa papildomu ir pastoviu pajamų šaltiniu. Vietos verslas gauna papildomų užsakymų, didėja darbo vietų skaičius, o darbuotojai gauna stabilų uždarbį.

Gyventojai, gyvenantys šalia vėjo jėgainių, gauna dalį iš gamybos įmokų, kurias moka elektrinių operatoriai – šios lėšos gali būti tiesiogiai paskirstytos ar panaudotos bendruomeniniams projektams. Pavyzdžiui, viena šiuolaikinė 7 MW galios vėjo turbina per metus gali sugeneruoti apie 20–25 tūkstančius eurų, kurie tenka 5 km spinduliu gyvenantiems žmonėms. Kai vėjo jėgainių yra daugiau, šios naudos didėja.

Mitas: šalia jėgainių NT vertė krenta, o vibracijos gali sukelti pastatų įtrūkimus.

Pagal Lietuvos įstatymus, vėjo jėgainių negalima statyti per arti žmonių sklypų ar namų – jei savininkai nesutinka, jėgainė turi būti bent per vieno stiebo aukštį nuo sklypo ribos ir per keturių stiebų aukštį nuo gyvenamojo pastato. Tokie atstumai užtikrina žmonių saugumą ir apsaugo jų turtą.

Vėjo jėgainės nėra statomos taip arti pastatų, kad jų skleidžiama vibracija galėtų sukelti pastatų sienų įtrūkimus. Jėgainės konstruojamos taip, jog vibracija būtų kuo mažesnė – kitaip ji pirmiausia pakenktų pačiai įrenginio konstrukcijai.

Kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) vertės pokyčius šalia įrengtų vėjo jėgainių, NT vertė gali sumažėti, jei visuomenėje formuojasi klaidingas įsitikinimas, kad gyvenimas šalia vėjo jėgainių yra kenksmingas. Tačiau vertė taip pat gali kilti – dėl pagerėjusios infrastruktūros (nutiestų kelių, įrengtų inžinerinių tinklų), taip pat dėl ekonominės naudos bendruomenėms.

Vėjo elektrinių operatoriai moka gamybos įmoką, surenkamos lėšos gali būti skiriamos vietos projektams – aplinkos, kelių tvarkymui, darželių ar kultūros objektų įrengimui. Svarbu žinoti, kad ši įmoka taikoma tik naujoms jėgainėms, kurių leidimai išduoti po 2023 m. liepos 1 d. Kadangi šios jėgainės dar tik planuojamos ar statomos, gamybos įmokos dar niekas nemoka. Kitaip tariant, nauda bendruomenėms ateis artimiausiu metu, kai šios jėgainės pradės veikti.

Mitas: jėgainės trikdo gamtą – nyksta paukščiai, aplinkinė gyvūnija, prarandama biologinė įvairovė.

Vėjo jėgainės gali turėti neigiamą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams. Dėl to, planuojant jų statybas ir vertinant poveikį aplinkai, atliekamas nuolatinis paukščių ir šikšnosparnių stebėjimas. Taip pat ribojama vėjo jėgainių statyba šalia paukščių perėjimo vietų.

Lietuvoje, kitaip nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, papildomai ribojama vėjo jėgainių statyba miškuose arba šalia jų. Kai kuriais atvejais vėjo jėgainėms taikomi reikalavimai stabdyti darbą šiltomis vasaros naktimis. Be to, gali būti įrengiamos paukščių automatinio registravimo sistemos, kurios fiksuoja artėjančius paukščius ir, pasitelkus dirbtinį intelektą, įvertina teorinę jų susidūrimo su jėgainės mentėmis riziką. Esant tokiai tikimybei, jėgainės automatiškai stabdomos.

Tokios priemonės leidžia užtikrinti, kad vėjo jėgainės turėtų kuo mažesnį poveikį gamtai.

Mitus paneigia objektyvūs faktai

Pasak M. Nagevičiaus, Lietuvoje sparčiai vystantis vėjo energetikai, ją vis dar gaubia įvairūs mitai, keliantys visuomenės abejones. Vis dėlto faktai rodo, kad pagrindinės gyventojų baimės – dėl poveikio sveikatai, gamtai ar nekilnojamojo turto – dažnai nėra pagrįstos. Vėjo jėgainių statybų vieta atrenkama itin atsakingai, visuose vėjo elektrinių plėtros etapuose taikomi griežti poveikio vertinimai, kuriuos prižiūri atsakingos institucijos, siekiančios apsaugoti tiek žmones, tiek aplinką.

Be to, vėjo jėgainių plėtra teikia realią naudą vietos bendruomenėms – nuo papildomų pajamų ir darbo vietų iki infrastruktūros gerinimo ir bendruomeninių projektų finansavimo. Atsakingai vystoma vėjo energetika leidžia ne tik mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir užtikrinti darnų ryšį tarp technologinės pažangos, ekonominės naudos ir aplinkosaugos.