Pasibaigus pigios elektros erai, kliautis nenuspėjamomis jos kainomis biržoje pasiryžta vis mažiau į laisvą rinką ateinančių vartotojų. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiuo metu dauguma nepriklausomą tiekėją besirenkančių vartotojų renkasi fiksuotą elektros kainą – tokių yra net 90 procentų.

Vis dėlto, apytiksliai 10 proc. II etapo vartotojų yra linkę rizikuoti ir, tikėtina, skaičiuoja, jog elektros kaina savo pike ilgai neišsilaikys, pastebi „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

„Analizuojant II etapo vartotojų duomenis matome, kad atidėliojimas nieko gero jiems neatnešė, ir laimėjo tie, kurie pasirinko tiekėją anksčiau. Šių metų gegužę, lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, elektra pabrango 227 proc., nuo 50,35 eurų už megavatvalandę (MWh) iki 164,71 Eur. Nenuostabu, kad palankių prognozių dėl energijos išteklių kainų negirdintys vartotojai nenori dar labiau rizikuoti. Labai mažai, vos keletas procentų, bet yra ir kraštutinių optimistų, kurie vis dėlto linkę pasikliauti elektros biržos kotiruotėmis“, – M. Kavaliauskas.

Vartotojų patiriamą įtampą atspindi ir tai, kad apie 80 proc. II etapo klientų sudarė elektros tiekimo sutartis 24 mėnesiams arba dar ilgesniam laikotarpiui. Atitinkamai trumpesnio laikotarpio sutartis pasirašė apie 10 proc. elektros vartotojų.

Pasak eksperto, situacija rinkoje, geopolitiniai veiksniai, vis dar didelė šalies priklausomybė nuo elektros energijos importo ir kiti faktoriai lemia, jog elektros kainų mažėjimą dabar prognozuoti tikrai trūksta argumentų.

„Kainų kilimo metu fiksuotos kainos pasirinkimas vartotojui apsimoka kur kas labiau negu elektros tiekėjui. Suprantama, jeigu elektros kainos dar labiau kils, bendrovė privalės vykdyti įsipareigojimus savo sąskaita. Nevertėtų atmesti ir priešingo scenarijaus, pavyzdžiui, kitų metų pavasarį. Gali nutikti taip, kad kainos ims mažėti ir vartotojui nesinorės likti prisirišus prie pasirinkto plano. Jis galės priimti palankiausią sprendimą sau, nes turi pasirinkimą, alternatyvius variantus ir gali laisvai migruoti tarp rinkoje veikiančių nepriklausomų tiekėjų“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Vienintelis aspektas, kuris gali trikdyti ilgesnės trukmės sutartis pasirašančius vartotojus, tai nepriklausomų elektros tiekėjų jiems suteikiamos vienkartinės nuolaidos ar nuolaidos elektros tarifui. Nusprendus keisti tiekėją ar atsisakyti pasirinkto plano, gautas nuolaidas tektų grąžinti.

Papildomos nuolaidos suteikiamos sudarant ilgalaikę elektros tiekimo sutartį, kuri bendrovei leidžia susiplanuoti tikėtinas elektros apimtis konkrečiam laikotarpiui. Namų ūkio planams ar lūkesčiams pasikeitus, jis šią gautą premiją turėtų grąžinti, kadangi nutarė netęsti sutarties iki jos termino pabaigos.

„Svarbu žinoti, kad jokių sutarties nutraukimo baudų, netesybų, papildomų mokesčių tokiu atveju negali būti. Vartotojas pats vertina, kur jam patogiau ir labiau apsimoka bei priima atitinkamus sprendimus. Tiesa, apie sutarties nutraukimą esamą elektros tiekėją reikia informuoti prieš 14 dienų. Tuo atveju, jeigu sutartį sudarėte ilgesniam laikotarpiui, būsite informuoti, kiek per praėjusį laikotarpį jums buvo pritaikyta nuolaidų, kurias turėtumėte grąžinti. Šioje rinkoje vartotojas išties gali judėti visiškai laisvai“, – konstatuoja specialistas.   

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, šiuo metu nepriklausomo elektros tiekėjo dar nėra pasirinkę 268 tūkst. buitinių elektros vartotojų, arba 36 proc. šiam etapui priskirtų šalies namų ūkių.

„Elektrum Lietuva“ savo tiekėju pasirinko beveik 44 tūkst. II etapo elektros vartotojų.