Trijose Baltijos šalyse vidutinės mėnesio elektros energijos kainos išaugo 9 proc. Estijos prekybos vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina buvo 40,99 EUR/MWh, Latvijos prekybos vietose – 41,10 EUR/MWh. Lietuvoje kaina padidėjo iki 41,19 EUR/MWh. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 1,73 EUR/MWh iki 254,44 EUR/MW.
Elektros energijos kainų dinamikai Šiaurės šalyse didelės įtakos turėjo šiltesni orai regione, gausūs krituliai ir dideli vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai – jie „Nord Pool“ regione buvo 29 proc. didesni nei spalį ir 76 proc. didesni nei praėjusių metų lapkritį. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo minus 1,73 EUR/MWh iki 254,44 EUR/MW. „Lapkričio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos kainoms didžiausią įtaką darė dideli vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai mažos paklausos sąlygomis. Kainų augimui įtakos taip pat turėjo ir šalių iš Švedijos SE4 zonos kainos, kurias koregavo mažesni gamybiniai pajėgumai atominėse elektrinėse.. Kainų skirtumas padidėjo ir dėl jungčių apribojimų tarp Švedijos ir Norvegijos.
Be to, nuo lapkričio pradžios Lietuva uždarė Baltarusijos ir Lietuvos sieną elektros energijos importui iš trečiųjų šalių į Baltijos šalis, nes Baltarusijoje buvo pradėta eksploatuoti Astravo atominė elektrinė“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Gamyba Lietuvoje padidėjo, suvartojimas nekito
Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas lapkritį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 368 GWh. Latvijoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 3 proc. iki 606 GWh, Estijoje – 4 proc. iki 714 GWh. Lietuvoje suvartojimas siekė 1 019 GWh, ir, lyginant su praėjusių metų lapkričiu, nepakito. Lapkritį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, lyginant su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 14 proc. iki 1 298 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba padidėjo 8 proc. iki 425 GWh, Latvijoje – 39 proc. iki 453 GWh. Estijoje, palyginti su ankstesniu 420 GWh lygiu, gamybiniai pajėgumai nepakito.
Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 75 proc., Estijoje – 59 proc., o Lietuvoje – 41 proc.. „Lapkritį, palyginti su spaliu, „Latvenergo“ hidroelektrinėse elektros energijos gamyba padidėjo 27 proc. iki 142 GWh. Tačiau gamyba buvo 46 proc. mažesnė nei 2019 m. lapkritį. Elektros energijos gamyba „Latvenergo“ TEC, lyginant su spaliu, padidėjo 65 proc. iki 184 GWh“ – teigia M. Giga.