Nors elektra yra neatsiejama gyvenimo dalis, ją nėra lengva vertinti kaip vartojimo produktą. Jei galime matyti, kiek išmetame ar, kur kas geriau – išrūšiuojame įvairių pakuočių ar drabužių ir taip bent kažkiek palengviname naštą aplinkai, ar susimąstome, kokia elektra atiteka iki mūsų?

Energijos gamyba ir jos naudojimas sukuria net apie 75 proc. Europos Sąjungos (ES) šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir apima kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, pradedant energetiniu būsto efektyvumu ir baigiant kasdieniu elektros prietaisų naudojimu. Štai kodėl kiekvienas Bendrijos pilietis taip pat yra ES pasirinkto Žaliojo kurso dalis ir iš jo tikimasi asmeninio indėlio prisidedant prie tikslo iki 2050 metų tapti klimatui visiškai neutraliu regionu.

Lietuva yra priklausoma nuo importuojamos energijos ne tik dėl tokių išteklių, kaip nafta ar gamtinės dujos. Importuojame ir elektros energiją. Lokalūs jos gamybos pajėgumai yra riboti, o atsinaujinantys energijos šaltiniai dar negali patenkinti visos paklausos, nors jų kasmet daugėja.

Aptarkime tris svarbius aspektus. Vis tik kas, gyventojai ar verslas diktuoja žalios elektros energijos paklausą, vertybiniais ar finansiniais argumentais vadovaujamės rinkdamiesi, kokią elektrą pirkti, bei ką iš tikrųjų reiškia sąvoka „tvarumas“.

Populiariausia pasaulyje paieškos sistema „Google“ lietuvių kalba ieškant žodžio „tvarumas“ siūlo apie 668 tūkst. rezultatų. Tai ir tvarus vartojimas, ir tvarus ekonomikos augimas, ir tvarios investicijos, ir tvari kosmetika, ir tvarus šokoladas. Tvarumas tapo bendriniu žodžiu ir reiškia kažką neabejotinai teisingo, madingo bei pozityvaus. Kartu tai ir laiko, pinigų, gamtos resursų, nervų taupymo sinonimas.

Energetikoje tvarumu apibrėžiama viskas, kas nėra senoji gamyba – atominės elektrinės, anglis ir kartais dujos, arba kas yra naujo – saulės ir vėjo jėgainės, automobilių įkrovos stotelės ar šilumos siurbliai. Išties, pasirinkę pirkti žalią elektrą iš vėjo jėgainės, nutolusio saulės parko ar saulės elektrinę įsirengę ant savo stogo, iš automobilio persėdę į elektromobilį ar atsistoję ant elektrinio paspirtuko neabejotinai padėsime atsikvėpti gamtai. Čia nepakenks kiek pakoreguoti ir savo įpročius, tarp kurių būtų taupių elektros prietaisų naudojimas buityje, jų išjungimas iš tinklo, net dažnesnis vaikščiojimas pėsčiomis.

Renkantis tarp kainos ir vertybių mūsų šalyje kol kas dažniau laimi kaina. Ir gyventojai, ir verslas mielai renkasi žaliąją elektrą, jei tik ji nekainuoja brangiau nei įprasta. O juk tiesa ta, kad investicijos į žaliosios energijos gamybos sprendimus ilguoju laikotarpiu atsiperka ir tokia energija kainuoja pigiau, todėl ir kainai jautrūs vartotojai yra pakankamai finansiškai motyvuoti prisidėti prie elektros neutralumo klimatui.

Norite išsiaiškinti ateities vartotojo poreikius? Pasikalbėkite su klimato aktyviste Greta Thunberg. Jau dabar 53 proc. britų jaučia „žaliąją kaltę“, kad daro nepakankamai, jog padėtų aplinkai.

Kiekvienas mes renkamės, kokiu būdu pasigaminsime ar pirksime elektrą, kuo šildysime namus, kokiais degalais varomu transportu naudosimės. Tad akivaizdu, kad tvarumo madas ir poreikį diktuoja gyventojai. Jie, kaip paslaugų ir prekių vartotojai, kuria paklausą ir daro įtaką įmonėms, rinkdamiesi, ar pirkti ir naudotis konkrečia paslauga ar preke.

Kadangi elektra nėra apčiuopiamas, plika akimi matomas produktas kaip, pavyzdžiui, plastikinis buteliukas, dažnai sunku įvertinti tai, kokį poveikį krizės ištiktam klimatui daro tokie pat neapčiuopiami dalykai, kuriais žavimės. Tai būtų ne tik kriptovaliutos su savo flagmanu bitkoinu, bet ir virtualūs meno kūriniai. Pavyzdžiui, skaitmeninio menininko Beeple virtualus kūrinys „Christies“ internetiniame aukcione buvo parduotas net už 69 mln. JAV dolerių.

Iš pradžių džiaugęsis skaitmeninės erdvės menui atveriamomis galimybėmis, vėliau Austrijos architektas ir menininkas Chrisas Prechtas paskaičiavo, kad 300 skaitmeninio meno kūrinių sukurti būtų sunaudota apytiksliai tiek elektros energijos, kiek vidutinis europietis sunaudotų per du dešimtmečius. „Skaičiai yra tiesiog gniuždantys“, – sako jis.

Europos Sąjungos strategijoje numatyta, kad visiškai visų anglies dvideginio emisijų išmetimo į aplinką objektyviai niekuomet nepavyks išvengti, tačiau tokias emisijas teks kompensuoti. Kitaip tariant, įpusėjus šimtmečiui, netvarus ir nedraugiškas klimatui elgesys mums tiesiog nebeapsimokės. Tas pats ir su elektra – neilgai truks, kai kitokios elektros nei žalia praktiškai nebus. Net ir Lietuvoje, kur vis dar yra nemažai saulės energijos neigėjų (kaip ir vakcinų ar bet kokio kito mokslo progreso). Žaliosios energijos paklausa akivaizdžiai auga, kartu su pačių žmonių sąmoningumu ir noru prisidėti prie svarbių visam pasauliui klausimų sprendimo.

Martynas Giga yra elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius