„Nord Pool“ elektros biržos kaina

Liberalizavus elektros energijos tiekimo rinką ir į ją atėjus nepriklausomiems tiekėjams, atsirado daug naujų sąvokų, dėl kurių anksčiau vartotojai nesukdavo galvų. Tačiau dabar žinodami jas ir labiau suprasdami pačią rinką, vartotojai gali priimti sau naudingus sprendimus, optimizuoti išlaidas, išvengti permokėjimų bei jaustis užtikrinčiau dėl savo finansų ir išlaidų energijai.

Kas yra „Nord Pool“?

„Nord Pool“ yra pagrindinė Europos birža, kurioje prekiaujama energija. Tai yra pirmoji tarptautinė elektros energijos pardavimų birža ir didžiausia Šiaurės Europoje. Šiuo metu šia birža naudojasi šios šalys: Švedija, Danija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lietuva, Latvija, Estija, Austrija, Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Lenkija.

Per metus rinkoje sudaroma sandorių už maždaug 1 104 TWh (2023 m. duomenimis). Bene didžiausią dalį (daugiau nei 70 proc. bendros sumos) sudaro šiaurinių ir Skandinavijos bei Baltijos šalių rinka.

Didžiąją dalį „Nord Pool“ valdo „Euronext“ – Europos vertybinių popierių birža.

Kaip veikia „Nord Pool“?

Iš esmės tai yra kaip birža (galbūt paprasčiau įsivaizduoti turgų), kur vyksta pirkimo ir pardavimo sandoriai tarp elektros tiekėjų ir gamintojų.

Per „Nord Pool“ gamintojai siūlo savo pagamintą elektros energiją, o įmonės ar komunalinių paslaugų teikėjai ją perka atsižvelgdami į savo bei savo klientų poreikius. Kiekvieną dieną teikiami pasiūlymai, o „Nord Pool" sujungia pirkėjus su pardavėjais. Kompiuterizuoti algoritmai bei sistemos nustato kainą lygindamos pasiūlą ir paklausą.

Ši sistema siekia, kad elektra efektyviai ir konkurencingiausiomis kainomis pasiektų vietoves, kurioms jos labiausiai reikia. Biržos egzistavimas leidžia tenkinti staigiai augančius poreikius, lengvai spręsti infrastruktūros problemas ar kompensuoti energijos deficitą. Esant tinkamoms sąlygoms „Nord Pool“ yra labai naudinga ir klientams, nes birža visada stebi rinką ir reguliuoja kainas, kad jos būtų kuo optimalesnės.

Nuo ko priklauso „Nord Pool“ kaina ir kaip ją sekti?

Kadangi elektros energija gaminama skirtingose vietose ir skirtingomis sąlygomis, kainai įtakos gali turėti oro sąlygos, vartotojų suvartojimas, jungčių ar infrastruktūros gedimai, geopolitiniai įvykiai ir kiti veiksniai. Tam tikru laiku, pavyzdžiui, kai elektros pasiūla yra maža, o jos paklausa, arba poreikis, yra didelis, kaina gali būti aukštesnė. Ji yra perskaičiuojama periodiškai (kasdien arba, pavyzdžiui, kas valandą), o „Nord Pool“ biržoje tiekėjai daugiausiai sandorių sudaro dienai į priekį pagal šios dienos kainą.

Kokios kainų tendencijos yra „Nord Pool“ biržoje?

Nepajudinamų dėsnių nėra, tačiau tam tikras tendencijas galima pastebėti:

• Elektros energija dėl sumažėjusios paklausos pigesnė yra naktį nei dieną.
• Anksti ryte kaina įprastai gali kilti, o vakare – kristi.
• Kainos skirtumas skirtingu paros metu gali siekti net 2 ar daugiau kartų.

Kaip sekti kainą?

Bene patogiausia „Nord Pool“ kainą stebėti per ELEKTRUM programėlę išmaniajame telefone. Šia funkcija naudotis gali ne tik „Elektrum Lietuva“ klientai, tačiau ir visi norintys.

Ekrane matysite grafikus su elektros kaina biržoje, jos pasikeitimais ir istorinėmis tendencijomis. Nepamirškite, kad tai bus didmeninė elektros kaina, kurią gauna tiekėjas, perkantis ją iš biržos. Į tai neįskaičiuota valstybės nustatytos skirstymo ir perdavimo paslaugos bei nepriklausomo elektros tiekėjo nustatyta tiekimo mokesčio dalis.

Kodėl reikėtų išlikti atidiems vertinant biržos kainas?

Kai kada gali pasirodyti, jog biržos kaina yra daug geresnė nei ta, kurią tiekėjas siūlo pagal fiksuotą tarifą. Visgi dėl to, prognozuoti kainų ir jų pokyčių beveik neįmanoma, todėl finansiškai toks sprendimas nebūtinai yra patogus. Tenka prisiimti didesnę riziką, kurią atneša netikėti ar staigūs pokyčiai.

„Elektrum Lietuva“ komanda skatina įvertinti tai, ar ilgalaikis stabilumas bei užtikrintumas su fiksuotos kainos planu nebūtų geresnis pasirinkimas jums. „Apsidrausdami“ nuo rinkos svyravimų nesuksite dėl to galvos bei jausitės ramiai žinodami, kad galima planuoti išlaidas ir biudžetą.

Kokios dedamosios naudojamos kintamo tarifo planų sąskaitose?

Jeigu turite kintamo tarifo planą, į jūsų mokamą kilovatvalandės kainą įeina:

• „Nord Pool“ biržos didmeninė kaina.
• „Elektrum Lietuva“ ar jūsų tiekėjo nustatyta, sutartyje nurodyta elektros tiekimo paslaugos dalis.
• Valstybės reguliuojamos dedamosios (ESO persiuntimas; VIAP; papildoma skirstymo dedamoji).

Kaip apskaičiuojama kintamo tarifo plano kaina?

Verta kiek labiau įsigilinti į kintamo tarifo plano kainos skaičiavimą, nes tai yra labai plati bei daug niuansų turinti tema. Galvojantiems apie kintamo tarifo planą arba juo besidomintiems rekomenduojame apie tai surinkti kuo daugiau informacijos.
Apskaičiavimas priklauso nuo to, kokį skaitiklį turite – seną (neautomatizuotą) ar naują, išmanųjį (automatizuotą). Turite žinoti, jog čia yra daug specifinių terminų ir sąlygų.

Su senu, neautomatizuotu skaitikliu

Jeigu turite seną skaitiklį, tuomet elektros energijos kaina jums bus skaičiuojama taip:

Pagal bendrą suvartotą elektros kiekį. Pritaikoma kilovatvalandės svertinė vidutinė kaina* „Nord Pool“ biržoje, Lietuvos kainų zonoje (pridedant PVM) bei nepriklausomo tiekėjo mėnesio paslaugos mokestį

*Apie svertinę vidutinę kainą dar reikėtų žinoti tai, kad valandinio suvartojimo koeficientus nustato „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tad šiuo atveju mokama suma nebūtinai labai tiksliai atspindi jūsų vartojimą. Čia atsiranda ir vartojimo nelygumo koeficientai.

Su išmaniuoju skaitikliu

Su juo nėra jokių vidurkių ar apytikslių skaičiavimų. Sąskaita yra tiksli pagal jūsų valandinį elektros suvartojimą, o mokamą sumą sudarys:

„Nord Pool“ biržoje esanti elektros kaina vartojimo metu + nepriklausomo tiekėjo paslaugos mokestis = jūsų mokama kWh kaina

Kas yra vartojimo netolygumo koeficientai?

Vartojimo netolygumo koeficiento sąvoka aktuali tik tiems vartotojams, kurių elektros tinklas neturi išmaniosios valandinės apskaitos. Trumpiau tariant – visi, kurie turi seno tipo skaitiklius.

Netolygumo koeficientas parodo, kiek skiriasi vidutinio vartotojo suvartojimas dieną ir naktį (įprastai dieną suvartojimas yra didesnis).

Šis koeficientas yra naudojamas skaičiuojant mokėtinas sumas klientams, kurie su „Elektrum Lietuva“ arba kitu nepriklausomu tiekėju sudaro kintamos kainos planą, tačiau neturi išmanaus skaitiklio. Tuo atveju vidutinė svertinė mėnesio kaina gali būti didesnė nei aritmetinis „Nord Pool“ biržos siūlomas įkainis.

Kas yra svertinė vidutinė kaina?

Šis terminas naudojamas apibūdinti 1 kWh elektros vidutinę kainą, kuri aktuali vartotojams su kintančio tarifo planais. Svertinė vidutinė kaina skaičiuojama sudedant du faktorius:

• Praėjusio mėnesio „Nord Pool“ energijos biržos valandinės kainos Lietuvos kainų zonoje.
• Valandinius suvartojimo koeficientus, kuriuos nustato ESO pagal savo turimus duomenis.

Ši kaina perskaičiuojama kas mėnesį.

Kodėl kintamo tarifo planai gali būti rizikingi vartotojui?

Rizika atsiranda dėl to, kad elektros kainas rinkoje prognozuoti yra nelengva ir darosi vis sunkiau. Dažnu atveju, staigūs svyravimai ir kitimai vartotojui nėra patogūs ir nesuteikia tokio laisvumo planuojant išlaidas, namų biudžetą. Norint to išvengti yra labai paprasta išeitis – rinkitės fiksuoto tarifo planą. Tada galite jaustis ramūs žinodami kad esate „apsidraudę“ nuo netikėtumų elektros rinkoje. Rūpintis namų išlaidomis tokiu atveju pasidaro paprasčiau.