Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi galimybe su europine parama ant stogo įsirengti nuosavą saulės elektrinę, tačiau miglotai įsivaizduoja, kiek laiko realiai užtrunka visas procesas, kuriame svarbu ir nepaskubėti, ir atlikti būtinus namų darbus.

„Nuo sprendimo įsirengti saulės elektrinę iki tol, kol ji ima gaminti elektrą, šiek tiek užtrunka. Labai svarbu tinkamai įvertinti galimybes, infrastruktūrą, net datos dokumentuose negali „aplenkti“ europinės paramos skirstymo. Pats procesas nėra nei labai sudėtingas, nei painus, tad tinkamai suplanavus veiksmus projektą galima įgyvendinti sklandžiai ir be netikėtumų“, – sako saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas.

Ar esami laidai „atlaikys“ saulės elektrinę?

Prie saulės elektrinių populiarumo nemaža dalimi prisideda ir finansinė parama jų įrengimui, tačiau pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ar esama elektros infrastruktūra „atlaikys“ saulės elektrinę bei ar jai pakanka turimos galios. „Dar prieš pildant paraišką kompensacijai gauti rekomenduojame atlikti paruošiamuosius darbus – išsiaiškinti, ar tikrai yra elektrinės montavimo galimybės, pasirinkti rangovą, pasitikrinti, kokiomis sąlygomis elektrinė gali būti prijungta prie skirstomojo tinklo. Tai padaryti iš anksto rekomenduojame todėl, kad patvirtinus paramą į ESO vienu metu kreipiasi itin daug žmonių ir gali susidaryti „spūstys“. Be to, gali būti rezervuota visa elektros linijos galia ir ESO nebeišduos leidimo statyti tokią saulės elektrinę, kokios norite, arba pasiūlys rekonstruoti elektros tinklą, kad elektrinę būtų galima prijungti“, – aiškina K. Dryžas.

Įsirengti elektrinę galima ir iš karto po paraiškos kompensacijai pateikimo, ir pasibaigus paraiškų teikimo terminui, ir tik gavus atsakymą apie skirtą kompensaciją. Svarbu, kad elektrinė nebūtų įrengta iki kvietimo teikti paraiškas paskelbimo – jei registracija paramai paskelbiama, pavyzdžiui, rugsėjo 21 d., elektrinė turi būti įdiegta vėliau nei ši data – kitaip parama nebus suteikta. Pasak K. Dryžo, per visą įmonės veiklos laikotarpį nebuvo atvejo, kad pateikusiems paraišką kompensacijai būtų pritrūkta lėšų. Paprastai paramos negaunama netinkamai užpildžius dokumentus, bet ir tokiu atveju ji gali būti skiriama vėliau, laiku pakoregavus paraiškos duomenis.  

Stogų tinkamumą vertina dronais

Kitas svarbus darbas – įsivertinti stogą, ant kurio ruošiamasi montuoti saulės elektrinę. Paprastai pirminį vertinimą atlieka patys gyventojai: apžiūri, ar tinkama stogo orientacija, nuolydis, būklė. Vis dėlto profesionalo žvilgsnis pamato daugiau, todėl vertėtų pasitelkti specialistus. K. Dryžo teigimu, rinkoje dauguma įmonių apžiūras vykdo tik po sutarties pasirašymo, taip „prisirišdamos“ klientą, be to, kartais tokios apžiūros apsiriboja paprašymu, kad klientas atsiųstų keletą stogo nuotraukų. „Mes apžiūras visada atliekame gyvai ir dar prieš pasirašant rangos sutartį, nes tai leidžia klientui aiškiai įvardinti sumontavimo galimybes ir galutinę projekto sąmatą, kad jis būtų ramus, jog po sutarties pasirašymo niekas nebesikeis.

Apžiūros metu įvertinama objekto orientacija, stogo ir jo dangos būklė, plotas, ant stogo ir šalia esantys objektai, galintys daryti įtaką elektrinės apšvietimui, pavyzdžiui, medžiai, kaminai ar šalia esantys aukštesni pastatai. Tokiu atveju paprastai saulės moduliai išdėstomi efektyviausiose stogo vietose ar numatomi įrengti optimizatoriai. Jei yra tokia galimybė, kaip alternatyva gali būti ir nukertami ar apgenimi medžiai, trukdantys saulės šviesai pasiekti stogą. Vizito metu taip pat įvertiname ir būsimą keitiklio (angl. inverterio) bei komutacinių įrenginių vietą, laidų, kabelių ėjimo kelius“, – aiškina pašnekovas. Jo teigimu, šiuo metu vis dažniau tokioms apžiūroms naudojami dronai, kurie užtikrina, kad objektai bus įvertinti itin tiksliai ir greitai.

Reikės gręžti sienas ar vis dėlto ne?

Nors pati elektrinė montuojama ant stogo, keitiklis dažniausiai įrengiamas namo viduje, tad iki jo turi būti atvesti laidai. K. Dryžas sako, kad pirmiausia reikia išskirti dvi laidų grupes – vieni veda nuo saulės modulių iki keitiklio, kiti – nuo keitiklio iki namo paskirstymo skydo, kuriame yra atvestas ESO įvadas. „Laidų nuvedimas nuo saulės modulių iki keitiklio kiekvienu atveju įvertinamas individualiai. Paprastai tam naudojamos ventiliacijos angos ar kaminėliai, kartais tenka gręžti sieną. Pastarojo varianto žmonės baiminasi labiausiai, tačiau sienas gręžti reikia tikrai ne visuomet. Mūsų specialistai vizito metu įvertina visas galimybes, galinčias padėti elektrinę įrengti be papildomos intervencijos, o jei ir reikia laidus nutiesti sienos išorėje ar ją gręžti, tai atliekama parinkus techniškai tinkamus ir akies nerėžiančius sprendimus“, – aiškina jis.

Laidų nuo keitiklio iki namo paskirstymo skydo nuvedimą lemia būtent keitikliui parinkta vieta. Dažniausiai jis montuojamas negyvenamose patalpose (garaže, katilinėje, sandėliuke), nes veikdamas visu pajėgumu skleidžia negarsų, apie 39-50 decibelų, cypiantį garsą. Visais atvejais stengiamasi padaryti taip, kad atstumas nuo keitiklio iki paskirstymo skydo būtų kuo mažesnis ir laidų nereikėtų vesti iš vienos namo pusės į kitą.

Elektros gamybos teks luktelėti

Pasak K. Dryžo, dažnai sulaukiama klausimų, per kiek laiko saulės elektrinė bus sumontuota. Jo teigimu, kiekvienas elektrinių statytojas nusimato optimalų elektrinės įrengimo terminą, tačiau rinkoje projekto įgyvendinimas nuo sutarties pasirašymo iki dvipusio skaitiklio įrengimo dažniausiai trunka 30-40 darbo dienų. Pati elektrinė sumontuojama per 1-3 darbo dienas, tai priklauso nuo diegiamos elektrinės galios ir modulių kiekio, stogo dangos bei jo konstrukcijų ypatumų. Tačiau bendrai laikotarpis siekia ar viršija mėnesį, nes tenka užsakyti įrangą, gauti iš ESO prijungimo sąlygas, susiplanuoti darbus, numatyti specialistų komandą, sulaukti, kol pakeičiamas elektros energijos dvipusis apskaitos prietaisas – skaitiklis.

Greičiausiai elektrinės sumontuojamos ant skardinių, bituminių ir šiferinių stogų, ilgiausiai darbai užtrunka, kai stogas dengtas čerpėmis. Trukmė priklauso ir nuo to, ar buvo atlikti reikiami paruošiamieji darbai ir ar neiškyla nenumatytų sunkumų montavimo metu.

Įjungimas – tik įrengus dvipusį skaitiklį

Saulės elektrinės įrengimo darbų pabaiga gyventojams paprastai asocijuojasi su jos veikimo pradžia, tačiau elektrinė nepradeda veikti vos ją sumontavus. Pirmiausiai rangovas dar turi ją ištestuoti ir patikrinti, ar viskas veikia tinkamai – tai daroma tą pačią dieną, pabaigus montavimo darbus. Vėliau pasirašomas darbų priėmimo-perdavimo aktas su rangovu, tuomet rangovas vėliausiai per 5 darbo dienas pateikia deklaraciją ESO tinklams, informuodamas, kad elektrinė sumontuota ir galima įvesti išmaniąją dvipusę apskaitą. Po to klientas turi išsirinkti vieną iš nepriklausomų elektros tiekėjų ir pasirašyti naują gaminančio vartotojo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį bei gautus papildomus dokumentus iš ESO. Po to, kai šie dokumentai nusiunčiami ESO, dažniausiai per 2 darbo dienas atvyksta ESO inžinierius ir įvedama nauja apskaita – įrengiamas išmanusis dvipusis skaitiklis, rodantis, kiek pagamintos elektros energijos perduota į tinklą ir kiek pasiimta iš jo. Tai reiškia, kad būtent nuo šio momento saulės gaminama elektra pradeda tekėti į elektros tinklus.

„Kaip matome, procesas yra ganėtinai painus, ir terminas, per kurį elektrinė bus įrengta, priklauso ne tik nuo rangovo, bet ir nuo kliento pasirengimo operatyviai atlikti būtinus veiksmus. Vienaip ar kitaip, viso proceso metu mes klientams aiškiname, kas konkrečiai vyksta, ir patariame, jei iškyla klausimų“, – sako K.Dryžas.

Daugiau informacijos apie saulės elektrinių įrengimą galite rasti apsilankę „Elektrum Lietuva“ internetinėje svetainėje.