Aukštai pakilusios energetikos kainos skatina pramonės, gamybos, prekybos bei paslaugų sektorius ieškoti išeičių. Vis dėlto, vertindami susiklosčiusią situaciją verslininkai nelinkę visos naštos užmesti valstybei: beveik kas antras Lietuvos įmonės vadovas sako, jog geriausias būdas spręsti verslui kylančių kainų problemą būtų investicijų į atsinaujinančią energetiką rėmimas.

Elektros sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ inicijuotos ir „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 45 proc. šalies verslo atstovų siūlytų valstybei remti jų investicijas į atsinaujinančios energetikos sprendimus. Dar 38 proc. verslo apklausos dalyvių tvirtino, kad pats verslas turi ieškoti energijos vartojimo sprendimų, o 31 proc. – kad pačios įmonės turėtų investuoti į atsinaujinančios energijos gamybą.

Tik ketvirtoje vietoje atsidūrė tiesioginio energijos kainų kompensavimo poreikis, už kurį pasisakė 24 proc. respondentų. Kas dešimtos (12 proc.) apklausoje dalyvavusios bendrovės atstovas laikėsi pozicijos, kad problemos spręsti išvis nereikia, nes bus galima didinti prekių ir paslaugų kainas, todėl už viską sumokės vartotojai.

„Elektrum Lietuva“ Verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas pastebi, kad verslas augančių energijos kainų iššūkį iš esmės yra nusiteikęs spręsti savarankiškai, savo ištekliais ir jėgomis.

„Didelė dalis verslininkų mąsto progresyviai ir yra linkę patys ieškoti išeičių, sprendimų bei galimybių peržiūrėti susiformavusius energijos naudojimo įpročius. Sakyčiau, tai lemia verslininkų sąmoningumas, supratimas, kad greičiau už juos pačius jiems niekas kitas nepadės. Taip pat – jau esamų įrankių ir sprendimų gausa, leidžianti bent jau elektros klausimą spręsti išties daugybe būdų, rinktis tiekėją, elektros rūšį – žalią ar įprastą, statyti nuosavą saulės jėgainę, naudotis nutolusiu saulės parku. Taip pat, ne mažiau svarbu, kad ir paramos mechanizmai jau veikia“, – tvirtina ekspertas.

Pasak jo, tik 1 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų neturėjo nuomonės, kaip reikėtų spręsti smarkiai pabrangusių energetikos išteklių klausimą.

Sudėtingiausia situacija yra pačiose mažiausiose, vos 1-9 darbuotojus turinčiose Lietuvos įmonėse. A. Zatulinas daro prielaidą, kad tokios įmonės dėl savo dydžio tikriausiai turi mažesnius finansinius išteklius ir galią greičiau priimti sprendimus keisti savo energetikos išteklių naudojimo strategiją ir taktiką.

Apklausos duomenimis, mažos įmonės dažniausiai teigė, jog valstybė turi kompensuoti kylančias energijos kainas verslui. Palaikančių šią poziciją daugiausiai, arba net 27 proc. yra tarp pačių mažiausių šalies įmonių. Tarp 50 ir daugiau darbo vietų įsteigusių verslų taip galvoja 20 proc. apklaustųjų. Mažiausiai tiesioginio valstybės kompensavimo tikisi vidutinio dydžio verslai (7,5 proc.), įkūrę 10-49 darbo vietas.

Atitinkamai valstybės paramos investuojant į atsinaujinančią energetiką tikėtųsi 60 proc. didžiausių, 53 proc. vidutinio dydžio ir 43 proc. pačių mažiausių verslų.

„Elektrum Lietuva“ Verslo klientų vadovo manymu, užsitęsęs Rusijos karas Ukrainoje ir jo kardinaliai neigiama linkme keičiamas požiūris į Rusiją bei jos dominavimą iškastinio kuro rinkoje nesuteikia daug vilties ir laiko resursų verslams prisitaikyti prie naujų veikimo sąlygų.

„Kol suveiks Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos pastangos pereiti prie atsinaujinančių energetikos išteklių, prireiks laiko. Ir kalbame ne apie keletą mėnesių ar vienerius metus. Todėl patarčiau įmonėms, kurioms brangstanti energetika kelia didžiulį finansinį spaudimą, domėtis dabar prieinamomis galimybėmis, o jų tikrai yra ne viena. Ir neatidėkite to vėlesniam laikui, nes netoliaregiška tikėtis, jog visas išlaidas, jei ką, padengs vartotojai. Įsisukusi infliacija mažina ir jų perkamąją galią“, – sako A. Zatulinas.

„Spinter tyrimai“ verslo apklausą atliko šiemet sausio 17-31 dienomis. Joje dalyvavo 307 šalies įmonės.