Lietuvoje diegiant vis daugiau saulės elektrinių, ima ryškėti, kodėl verslo įsirengtos elektrinės stipresniam vėjui yra atsparios mažiau, negu turimos gyventojų. Gamtos stichijų sukeltus nuostolius vertinantys draudikai sako, kad tais atvejais, kai verslui buvo padaryta žala,  priežastis buvo netinkamai sumontuotos elektrinės.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad dėl geopolitinių įtampų šiemet pakilus elektros kainai stebimas milžiniškas susidomėjimas saulės elektrinėmis, šiais metais gaminančių vartotojų skaičius augs du kartus ir viršys 25 tūkst. Draudimo bendrovės ERGO vertinimu, verslo klientų patirti nuostoliai skatina perspėti apie jau pastebėtas silpnąsias elektrinių įrengimo vietas.

„Pastebėjome, kad verslo įrengtoms saulės jėgainėms gamtos stichijų padaroma žala skiriasi nuo gyventojų turimų elektrinių žalos. Gyventojai patiria žalą, kai per audrą ant panelės užkrenta šakos, panelė įskyla ar sugenda inverteris. Taip yra todėl, kad tvirtinant saulės modulius prie šlaitinių stogų, saulės panelių konstrukcija yra tvirtai sujungiama su stogo konstrukcija, todėl tie moduliai audros metu išlieka stabilūs. Verslas skiriasi tuo, kad pastatai dideli, stogai plokšti ir ant tokio stogo saulės konstrukcija laikoma tik papildomo balasto pagalba, todėl stiprus vėjas modulius gali ir atplėšti“, – sako draudimo įmonės Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė.

Pasak jos, į verslo įsirengiamų saulės elektrinių specifiką dėmesį paskatino atkreipti du atvejai, nutikę tos pačios audros metu.

Vienu atveju nors įmonės turtas buvo apdraustas, elektrinėje nebuvo įrengti privalomi vėjo atmušėjai. Kitu atveju nustatyta, kad pagal projektą saulės elektrinė turėjo būti pasvirusi iki 15 laipsnių, todėl vėjo atmušėjai nebuvo privalomi, tačiau dėl to, kad stogas buvo nelygus, banguotas, realus pasvirimo kampas gavosi didesnis.

„Dėl didesnio posvyrio kampo bei sukelto „burių efekto“ saulės modulius vėjas nuo įmonės stogo atplėšė su konstrukcijomis: apgadintos ir jos, ir kitų savininkų turtas, o nuostoliai siekė 25 tūkst. eurų. Kadangi saulės moduliai buvo neteisingai sumontuoti, įvykis, deja, buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Verslui būtina žinoti, kaip teisingai įsirengti saulės elektrines, kad panašios jų projektavimo ir montavimo klaidos nebūtų lemiamos“, – sako draudimo specialistė.

Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas atskleidžia, kad didesnio galingumo saulės elektrinių kai kuriuos rangovų darbo defektus galima pastebėti iš anksto.

„Statant didesnio nei 30 kilovatų (kW) galingumo elektrines gaminantis vartotojas nebeprivalo gauti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) gamybos leidimo, tačiau elektrinės bandymo darbus atlikti vis tiek reikia. Jei rangovas nukrypo nuo projekto, neteisingai atliko montavimo darbus, jis tikrai gaus daug pastabų iš VERT, kad klaidos būtų ištaisytos, montavimo darbai atlikti iš naujo. Jei saulės elektrinę atiduoti naudojimui vėluojama, darosi sunku gauti atsakymą, kodėl užtrunkama – neatmeskite problemų“, – teigia A. Zatulinas.

Pasak jo, daugeliu atvejų defektai pasimato tik bėgant laikui, susidarius sudėtingoms orų sąlygoms, todėl kritiškai svarbu nuo pat pradžių pasirinkti patikimą saulės elektrinės rangovą.

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, klimato sąlygos kelia vis daugiau iššūkių. Šiemet pirmąjį pusmetį draudikai užfiksavo 1661 gamtos stichijų žalą gyventojų turtui, o patirti nuostoliai siekė beveik 1,5 mln. eurų – atitinkamai du kartus ir 50 proc. daugiau negu pernai sausį–birželį. Per visus 2021-uosius ERGO kompensavo beveik 2 mln. eurų žalų, o šiemet per 9 mėnesius kompensavo ir žalai padengti rezervavo beveik 1,8 mln. eurų.