2025 07 10

Šio komentaro autorė yra „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė

Baltijos šalių elektros rinkoje vis dažniau matome rekordiškai žemas, kartais net neigiamas kainas. Štai birželį Lietuvoje fiksuota vidutinė didmeninė elektros kaina siekė vos 43 eurus už megavatvalandę ir buvo žemiausia nuo 2020 metų. Tačiau tokia realybė turi ir kitą medalio pusę – didelį kainų nepastovumą ir nenuspėjamumą. Džiugesį dėl kritusių kainų bet kada gali pakeisti nerimas dėl jų augimo, ypač artėjant karščiams ir didėjant elektros vartojimui.

Žemų vasaros pradžios elektros kainų tendenciją lėmė kelios priežastys: rekordiškai išaugusi saulės ir vėjo elektrinių generacija, vėsesni orai ir anksčiau nei planuota atstatyta „EstLink 2“ jungtis su Suomija.

Baltijos šalys priklauso „NordPool Baltic“ prekybos zonai, tad ir kainos čia formavosi panašios. Skirtumas tik tas, kad Lietuvoje didžiąją dalį elektros pagamino saulės jėgainės, Latvijoje svarbią dalį užėmė hidroelektrinių, o Estijoje – vėjo ir biomasės energija.

Vis dėlto, jau artimiausiais mėnesiais situacija gali pasikeisti – pakilus temperatūrai, daugėjant karštų dienų, jungsime daugiau kondicionierių, išaugs vartojimas, o su juo gali pakilti ir kainos.

Be to, elektros rinka tampa vis mažiau nuspėjama, o jos svyravimus lemia ne tik orų sąlygos, bet ir geopolitika ar netikėti elektros tiekimo sutrikimai kitose Europos šalyse, kaip neseniai nutiko Čekijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje.

Ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų?

Vartotojams, kurie turi su birža susietus elektros planus ir išmaniuosius skaitiklius, žemų kainų situacija gali būti naudinga, ypač jeigu jie turi galimybę jas nuolat sekti ir, pavyzdžiui, įjungti skalbimo mašiną ar pasikrauti elektromobilį būtent tomis valandomis, kai kainos yra mažiausios. Tačiau tokia nuolatinė kainų „medžioklė“ – ne kiekvienam.

Be to, svarbu suprasti, kad galutinė mėnesio sąskaita niekada nebus neigiama, nes be pačios energijos kainos visuomet reikia sumokėti elektros persiuntimo, VIAP ir kitus mokesčius.

Pastebime, kad jau ne vienerius metus vis daugiau vartotojų nenori rizikuoti, neturi laiko plušėti „medžiodami“ arba bijo nudegti, nes kainų skirtumai piko ir ne piko valandų metu yra milžiniški, kartais siekiantys dešimtis kartų ar šimtus eurų už megavatvalandę. Todėl jie renkasi ramybę ir fiksuoja elektros kainas. Jiems tai leidžia jaustis saugiau, nes jokie išoriniai rinkos svyravimai neatsispindi sąskaitose – visas rizikas prisiimame mes, kaip tiekėjas. Tai lyg stabilus apsidraudimo mokestis.

Elektros tiekėjams, ypač investavusiems į saulės ar vėjo parkus, žemos ar net neigiamos kainos  reiškia tiesioginius nuostolius. Mažėja investicijų į žaliąją energetiką patrauklumas. Tai signalas, kad rinkai trūksta ne gamybos pajėgumų, o lankstumo ir energijos kaupimo sprendimų, pavyzdžiui, baterijų.

Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad elektros kainų šuolių bus, ir jie tik dažnės. Svarbu ir tai, kad jūsų sprendimas fiksuoti kainą tiesiogiai prisideda prie spartesnės žaliosios transformacijos. Stabilios ir prognozuojamos pajamos iš fiksuotų planų yra svarbi dedamoji tiekėjams, planuojantiems ilgalaikius ir didelės apimties atsinaujinančios energetikos projektus.

„Latvenergo“ grupė, kuriai priklauso „Elektrum Lietuva“, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį investavo 137 milijonus eurų, o tai yra 2,7 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Beveik trys ketvirtadaliai šios sumos, arba 97 milijonai eurų, buvo skirti naujiems saulės ir vėjo parkams Baltijos šalyse. Šiuo metu regione statomi, projektuojami ar jau pradėti statyti saulės ir vėjo parkai, kurių bendra galia siekia apie 1000 MW.

Būtent stabilumas ir prognozuojamumas leidžia mums toliau investuoti į saulės ir vėjo jėgaines, plėsti gamybos pajėgumus ir stiprinti visą energetikos sistemą. Sistemą, atliepiančią ir vartotojų, ir tiekėjų lūkesčius.