Lietuvoje elektros energijos kaina rugpjūtį siekė 87,74 Eur/MWh – palyginti su liepos mėnesiu, ji sumenko vos 1 proc. Latvijoje elektros energijos kaina buvo 87,32 Eur/MWh, per mėnesį taip pat fiksuotas 1 proc. sumažėjimas, o Estijoje kaina ūgtelėjo 4 proc. iki 87,03 Eur/MWh.
Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 0,04 Eur/MWh, ką lėmė rugpjūčio 8 d. smarkiai padidėję vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai Vokietijoje, iki 200 Eur/MWh.
„Nord Pool“ sistemos kaina praėjusį mėnesį padidėjo 21 proc. iki 65,39 Eur/MWh ir tai buvo istoriškai aukščiausia vasaros mėnesių kaina. Aukštesnės sistemos kainos paskutinį kartą buvo stebimos 2011 m. žiemos mėnesiais.
Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus Martyno Gigos, rugpjūtį elektros energijos kainų svyravimus lėmė meteorologinės ir hidrologinės sąlygos, taip pat energetikos produktų ir emisijų kvotų rinkos didėjimo tendencijos.
„Baltijos šalių elektros energijos kainoms taip pat turėjo įtakos energijos srautai iš kaimyninių šalių. Rugpjūtį elektros energijos kaina Suomijoje sumažėjo 13 proc. ir siekė 68,20 Eur/MWh, o energijos srautai iš Suomijos padidėjo 32 proc. Tuo tarpu srautai iš Rusijos buvo 63 proc. didesni nei liepą, o iš Švedijos SE4 zonos sumažėjo 12 proc. Bendra elektros energijos paklausa regione rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 2 proc. Elektros energijos gamyba išliko nepakitusi, tačiau vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai padidėjo 21 proc.“, – sako M. Giga.
Lietuvoje vartojimas išliko stabilus, gamyba mažėjo
Rugpjūtį Baltijos šalyse suvartota 2151 GWh elektros energijos. Šis rodiklis išliko nepakitęs, lyginant su ankstesniu mėnesiu, tačiau buvo 3 proc. didesnis nei 2020 m. rugpjūtį.
Lietuvoje elektros energijos suvartojimas siekė 961 GWh ir išliko 2020 m. rugpjūčio lygio. Latvijos elektros energijos suvartojimas, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, padidėjo tik 1 proc. iki 570 GWh. Estijoje suvartotos elektros energijos kiekis išaugo 8 proc. – suvartota 620 GWh.
Rugpjūtį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1 073 GWh elektros energijos, tai yra 19 proc. mažiau nei liepą ir 35 proc. mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį. Lietuvoje rugpjūtį gamyba siekė 298 GWh, tai yra 6 proc. mažiau nei liepą. Estijoje elektros energijos gamyba sumažėjo 8 proc. iki 421 GWh. Labiausiai elektros gamyba krito Latvijoje – palyginti su liepa, pagaminta 48 proc. mažiau, 155 GWh, elektros energijos.
Rugpjūtį bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse buvo 9 proc. mažesnis nei liepą – 41 proc. Lietuva pasigamino 31 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 27 proc., Estija – 68 proc.
„Latvenergo“ hidroelektrinių gamybiniai pajėgumai rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo vos 5 proc. – buvo pagaminta 70 GWh. Tuo tarpu „Latvenergo“ šiluminės elektrinės pagamino tik 14 GWh elektros energijos, o tai yra 91 proc. mažiau nei liepą ir 94 proc. mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį.
Padidėjusios gamtinių dujų kainos, kurias lėmė didelės gamybos sąnaudos, taip pat Rygos TEC 2-1 ir TEC 2-2 energoblokų galios apribojimai pirmoje mėnesio pusėje dėl aukštos oro temperatūros prisidėjo prie žemiausių rugpjūčio TEC gamybinių pajėgumų nuo 2012 m.