Spalio mėnesį elektros energijos kainos mažėjo visose Baltijos šalyse.  Lietuvoje elektros energijos kaina spalį mažėjo 12 proc. ir siekė 108,91 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros energijos kaina, lyginant su rugsėju, mažėjo 14 proc. ir atitinkamai buvo 106,40 Eur/MWh ir 105,61 Eur/MWh.

Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 0,07 EUR/MWh iki 347,54 EUR/MW.

Vidutinė mėnesio Nord Pool sistemos kaina buvo 57,10 Eur/MWh, ji mažėjo 34 proc., palyginti su rugsėjo  mėn.

„Spalio mėn. elektros energijos kainų mažėjimą lemiantis veiksnys buvo 17 proc. išaugusi bendroji gamyba, taip pat net 58  proc. padidėjusi vėjo elektrinių gamyba. Praėjusį mėnesį elektros energijos kainų mažėjimą lėmė ir didesnis kritulių kiekis Šiaurės šalyse, kas leido padidinti vandens lygį rezervuaruose, nors jis vis dar tebebuvo 13 proc. žemiau normos ribos. Dar vienas veiksnys, prisidėjęs prie elektros energijos kainų mažėjimo – praėjusio mėnesio pabaigoje Šiaurės šalyse užbaigti kasmetiniai atominių elektrinių priežiūros ir remonto darbai, po kurių padidėjo elektros energijos tiekimas rinkai", - sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

 Spalį elektros energijos srautai iš Suomijos mažėjo 1 proc., srautai iš Švedijos (SE4) padidėjo daugiau nei du kartus, palyginti su ankstesniu mėnesiu, o srautai iš Rusijos buvo 6 proc. mažesni nei rugsėjį.

Artėjant žiemai orai vėsta ir tai turi įtakos, koks yra elektros energijos poreikis. Šių metų spalį jis išliko toks pat kaip ir praėjusių metų spalį, tačiau, palyginti su šių metų rugsėju, elektros energijos poreikis padidėjo 12 proc.

Lietuvoje augo vartojimas, mažėjo gamyba

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse spalį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, nepakito – praėjusį mėnesį suvartota 2 299 GWh elektros energijos. Palyginti su 2020 m. spaliu, praėjusį mėnesį elektros suvartojimas Latvijoje sumažėjo 1 proc. ir buvo 603 GWh. Estijoje suvartotos elektros energijos kiekis spalį sumažėjo 2 proc. – buvo suvartota 656 GWh. Tuo pačiu laikotarpiu, spalį, Lietuvoje buvo suvartota 1040 GWh, tai yra 2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai.

Baltijos šalyse elektros energijos gamybos apimtys spalį, palyginti su praėjusių metų spaliu, išaugo 5 proc., tačiau liko 5 proc. mažesnė nei rugsėjį – buvo pagaminta 1 203 GWh elektros energijos. Spalį Lietuvoje elektros energijos gamyba išliko tame pačiame lygyje kaip ir 2020 m. spalį, tačiau, palyginti su rugsėju, sumažėjo 7 proc. – buvo pagaminta 395 GWh. Latvijoje praėjusį mėnesį buvo pagaminta 270 GWh elektros, t. y. 14 proc. mažiau nei rugsėjį ir 17 proc. mažiau nei 2020 m. spalį. Tuo pačiu laikotarpiu Estijoje buvo pagaminta 538 GWh elektros energijos, t. y. 1 proc. daugiau nei rugsėjį ir 28 proc. daugiau nei 2020 m. spalį.

Spalį bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse, palyginti su rugsėju,  sumažėjo ir sudarė 52 proc. Lietuva pasigamino 38 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 45 proc., Estija – 82 proc.

Spalį AB „Latvenergo“ hidroelektrinių pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su rugsėju, išaugo 16 proc., praėjusį mėnesį buvo pagaminta 91 GWh. Tuo pačiu laikotarpiu, spalį, AB „Latvenergo“ hidroelektrinės pagamino 19 proc. mažiau elektros energijos nei 2020 m. spalį. AB „Latvenergo“ Rygos šiluminė elektrinė pagamino 93 GWh elektros energijos, t. y. 43 proc. mažiau, palyginti su rugsėju, ir 16 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų spaliu. „Latvenergo“ termofikacinės elektrinės gamybos apimties sumažėjimą daugiausia lėmė TEC 2-2 elektrinės energijos bloko neveikimas dėl techninės priežiūros darbų.