Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjo šilumos siurbliai, kuriais aktyviai keičiami iškastinį kurą deginantys taršūs katilai. Paskutiniame Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtame paramos kvietime šiemet vasarą net 4 iš 5-ių namų ūkių rinkosi būtent šilumos siurblį. Specialistai sako, kad šis naujoviškas būsto šildymo būdas turi daug privalumų, bet čia tikrai yra ir niuansų.

Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko nuomone, šilumos siurbliai prieš biokuro katilus laimi, nes yra universalesni, juos gali sau leisti įvairiausių, net ir būstų be „nuosavo stogo“ savininkai.

„Gyventojai pastaruoju metu įsirengia išties daug šilumos siurblių. Sprendžiant pagal paskutinio finansinės paramos etapo duomenis, 4-i iš 5-ių gyventojų rinkosi šilumos siurblį, o 1-as – biokuro katilą. Atitinkamai bus įrengta 29 megavatų (MW) galios šilumos siurblių ir 10 MW galios biokuro katilų. Tokį šilumos siurblių populiarumą lemia tai, kad šis sprendimas tinka iš esmės bet kokiam būstui. Jis energetiškai efektyvus, jam nereikia kirsti stogo, turėti ar pastatyti kamino, o vėliau – sandėliuoti kuro“, – sako ekspertas.

Pasak jo, nors rekordiškai išaugusios elektros kainos dabar kelia daug nerimo, nereikia pamiršti, kad ir gamtinės dujos neseniai mušė savus kainų rekordus. M. Kavaliausko  teigimu, tikėtina, kad laukiantis šildymo sezonas bus vienas brangiausių, bet didinami atsinaujinančių energetikos šaltinių – saulės, vėjo – pajėgumai ilgainiui sudarys sąlygas elektrai pigti, atitinkamai taps pigesnis ir būsto šildymas elektra, o dujų bus stengiamasi atsisakyti.

Vis dėlto, net ir pats inovatyviausias bei efektyviausias šilumos siurblys gali nuvilti, jei nebus atsižvelgiama į individualius būsto aspektus. Šilumos siurbliai pirmiausiai rekomenduojami naujiems, aukšto energetinio efektyvumo arba renovuojamiems būstams.

„Jeigu būsto šilumos varža bus prasta, šiluma, nepaisant to, kokiu būdu ji pagaminta, būsto viduje neišsilaikys. Tai yra aksioma, kuri galioja visais be išimties atvejais. Jei būstas nėra naujas, jei jis nėra apšiltintas, iš esmės nėra svarbu, kaip jūs šildotės. Šilumos nuostoliai tokiu atveju bus dideli, kaip ir sąskaitos. Ignoruoti būsto sandarumo parametrus yra neprotinga“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Šilumos siurbliai gali būti naudojami gyvenamuose namuose, butuose, soduose ar vasarnamiuose. Oras-vanduo tipo šilumos siurbliai tinka grindų ar radiatorių šildymo sistemai. Tuo tarpu oras-oras tipo šilumos siurbliams palanku, kai patalpos yra erdvios, atviros, su kuo mažiau pertvarų: tokiu atveju šilto oro srautas gali judėti laisvai ir pasiskirstyti tolygiai.

„Įdomu tai, kad visi šilumos siurblių sprendimai gali būti derinami ir su kitomis šildymo alternatyvomis. Oras-vanduo šilumos siurbliai taip pat gali būti įrengiami lygiagrečiai ir su kitokio tipo šildymo katilais, jeigu katilinėje galimas kombinuotas katilų sujungimas“, – sako M.  Kavaliauskas.

Renkantis šilumos siurblį, svarbu tinkamai parinkti jo galingumą, kad sąnaudos būtų optimalios ir įrenginys gebėtų palaikyti tinkamą temperatūrą net ir susidarius atšiaurioms sąlygoms.

Šilumos siurbliai kaip joks kitas šildymo būdas gerai dera su saulės elektros sprendimu namams, įsirengiant nuosavą saulės elektrinę ar įsigyjant dalį nutolusiame saulės parke. Pasigaminta saulės elektra padeda suvaldyti išlaidas ir sustiprinti namų ūkio atsparumą rinkoje kylančioms elektros kainoms.

„Na ir žinoma, šilumos siurblys nedidina gaisro pavojaus, kurį pirmiausiai kelia naudojamas kietasis kuras, taip pat – nekokybiškai įrengtos, nusidėvėjusios arba neteisingai prižiūrimos kaminų sistemos. Privalumas ir tai, kad būste ar pagalbinėse patalpose nereikia skirti vietos kietajam kurui sandėliuoti“, – teigia „Elektrum Lietuva“ atstovas.