Dažniausiai užduodami klausimai

Elektros taupymas – vienas populiariausių atsakymų į klausimą, kas yra energijos vartojimo efektyvumas. O kaip galime sutaupyti didžiausią energijos kiekį? Tiesiog nesinaudodami ja ir atsisakydami visų patogumų, kurie yra mūsų namuose. Tačiau šiais laikais to niekas nenori, tad platesne prasme energijos vartojimo efektyvumas – tai efektyvus energijos naudojimas neprarandant įprasto komforto lygio. Tai reiškia protingą elektros, vandens ir šilumos naudojimą.

Įrodyta, kad pagerinus energijos išteklių naudojimo įpročius, bendras namo elektros sąnaudas galima sumažinti bent 10 proc. Jūs tiesiog turite pradėti nuo savo kasdienių įpročių ar elgesio pakeitimo.

Didžiausią įtaką elektros kainai daro jos svyravimai elektros energijos biržoje. Kaip ir daugelio kitų prekių bei paslaugų, elektros kainą lemia dviejų svarbiausių polių – pasiūlos ir paklausos – santykis. Tomis valandomis, kai elektros vartojimas ypač išauga, pavyzdžiui, pikiniu metu rytais arba vakarais, o pagaminamos elektros kiekis nekinta arba net sumažėja, elektros kaina rinkoje didėja. Arba priešingai, kai dėl palankių aplinkybių yra pagaminama daug elektros energijos, bet jos vartojimo poreikis nepadidėja, tuomet elektra biržoje atpinga, nes būna susidaręs jos perteklius.

Elektros kainų svyravimai turi tiesioginį poveikį tiems vartotojams, kurie yra pasirinkę su biržos kainomis susietus elektros planus ir turi išmaniuosius skaitiklius. Tai reiškia, kad jie turi atidžiai sekti valandinius elektros kainos pasikeitimus biržoje ir pagal tai reguliuoti savo vartojimo poreikius.

Vis tik Lietuvoje populiariausias būdas atsiskaityti už elektrą yra fiksuota kaina. Tuomet vartotojams nereikia patiems sekti kainų šuolių biržoje ir pagal tai reguliuoti vartojimo, nes visas kainų kitimo rizikas priima tiekėjas, kuris įsipareigoja tam tikrą laiką klientui išlaikyti tą pačią kainą, kad ir kaip ji besikeistų rinkoje. Tik svarbu suprasti, kad fiksuotos kainos yra formuojamos visai kitokiu principu – jų lygį lemia ne kasdieniai, o ilgesnio periodo prognozuojami įvykiai ir aplinkybės. Tam tiekėjai naudojasi ateities sandorių rinka, kur yra prognozuojamas elektros kainų lygis ateityje, įvertinus visus turimus duomenis dėl orų sąlygų, politinio reguliavimo, ekonominės situacijos. Žinoma, kai kurių aplinkybių tiksliai nuspėti ar prognozuoti neįmanoma, kaip ir tikslių kainų. Tiekėjams siūlyti palankesnes fiksuotas kainas ir išlaikyti savo įsipareigojimus leidžia ir turimi nuosavos gamybos pajėgumai.

Šiuo metu Lietuvos elektros energijos rinkoje išgyvename nemenkus pokyčius, nes keičiame patį jos veikimo modelį – nuo vieno monopolinio elektros tiekėjo pereiname prie kelių nepriklausomų, laisvai konkuruojančių rinkoje. Esame maždaug pokyčių pusiaukelėje, todėl dar reikia laiko prisitaikyti.

Europoje buvome likę vieni iš paskutiniųjų, vis dar negalinčių pirkti elektrą taip, kaip jau esame įpratę pirkti kitas paslaugas, kai iš kelių pasiūlymų pasirenkame sau tinkamiausią ir kada tik panorėję jo atsisakome – visai taip pat, kaip keičiame savo mobiliojo ryšio operatorius.

Anksčiau elektros kainą Lietuvoje nustatydavo valstybė, todėl privačios įmonės negalėjo efektyviai konkuruoti. Liberalizuojant elektros rinką galiausiai bus atsisakyta visuomeninio elektros tiekimo, tarpusavyje konkuruos tik nepriklausomi tiekėjai, aktyviai siūlydami tiek aukštesnę paslaugų kokybę, tiek paslaugų įvairovę, tiek patrauklesnes kainas, o vartotojai rinksis sau labiausiai tinkantį variantą. 

Toks laisvos elektros rinkos kūrimasis Europos Sąjungoje prasidėjo dar 2010 m., o Lietuva, būdama jos narė, taip pat yra įsipareigojusi tai įgyvendinti pagal ES teisės aktų reikalavimus, kurių tikslas – užtikrinti, kad dėl konkurencijos laimėtų gyventojai.

Mūsų kaimyninės šalys elektros rinkas liberalizavo kur kas anksčiau: Estija – dar 2013 m., Latvija – 2015 m. Lietuva tai pradėjo daryti tik 2020 m. ir, deja, taip jau sutapo, kad tuo metu visoje Europoje prasidėjo energetinė krizė, todėl daugelis elektros kainų „šoką“ susiejo su liberalizacija, nors iš tiesų tai buvo tik labai nepalankus atsitiktinumas.

Pilnai liberalizuota elektros rinka Lietuvoje bus 2026 m., kai visi vartotojai pasirinks nepriklausomus tiekėjus ir nebeliks visuomeninio tiekimo.

Energetikos sektorius yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų į atmosferą ir prisidedančių prie klimato kaitos, šaltinių. Tačiau tuo pat metu energetika yra ekonominės ir socialinės plėtros pagrindas, o energijos poreikis kasmet tik auga. Akivaizdu, kad pasaulis tokiomis aplinkybėmis nesugebės susidoroti su klimato kaita, jei jam nepadėsime. Norėdami užtikrinti pakankamą energijos kiekį, bet tuo pačiu stabdyti aplinkai žalingą jos poveikį, turime pereiti prie atsinaujinančių gamtos išteklių – saulės, vėjo, vandens ar geoterminės energijos.

Europa yra įsipareigojusi iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, tad visos šalys turi būti pasiruošusios prisidėti prie šio tikslo ir imtis veiksmų klimato kaitos mažinimo srityje. Juo labiau, kad išeitį mums siūlo pati gamta – žaliąją energiją iš atsinaujinančių išteklių.

Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad 2024 metai gali būti pirmieji, kai pasaulyje bus pagaminta daugiau elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių nei iš iškastinio kuro.

Lietuvoje toks lūžis įvyko 2022 metais, kuomet pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis buvo didesnė nei pusė visos šalyje pagamintos elektros – žalioji energija sudarė 60 proc. visos mūsų šalyje pagamintos energijos.

Krypties plėsti vietinės žaliosios gamybos pajėgumus ir kurti sąlygas gyventojams bei verslui naudoti tvarią, iš saulės energijos pagamintą elektrą jau ne vienerius metus laikosi ir „Elektrum Lietuva“. Aktyviai eiti žalumo link įpareigoja ir priklausymas „Latvenergo“ grupei, didžiausiai žaliosios energijos gamintojai Baltijos šalyse – net 80 proc. grupės elektros energijos 2023 metais išgauta gamtai draugišku būdu.